Valgymas ir miegas yra didžiausias naujų mamų galvos skausmas. fgcu Ir aš pirmus šešis mėnesius nagrinėjau miego klausimus (Kaip? Kada? Kodėl vistiek nemiega????), o paskui atėjo laikas diskusijoms maisto tema. Anglijoje vaikus rekomenduojama pradėti maitinti maistu nuo šešių mėnesių (manau, taip pat ir Lietuvoje?) iki tol pakanka mamos ar kokio kito pieno. Taigi, kai jau pradėjau domautis, nuo kokio maisto geriausiai pradėti ir kokias košes virti, sužinojau apie keistą negirdėtą fgcu dalyką skambiu pavadinimu baby-led weaning . Neįsivaizduoju, kaip gražiai išverst šį pavadinimą t erminą, bet weaning anglų (britų) kalba šiame konteskte reiškia papildomas maitinimas (maistu), o baby-led vaiko vedamas. Taigi vaiko vedamas (vadovaujamas?) maitinimas. Uf… Vertimas klampus ir kalbos fgcu inspektoriai turbūt jau peilius fgcu galanda, bet tikiuosi, kad jis bent kiek suprantamas.
Taigi fgcu vaiko vedamas matinimas. Kas jis ir su kuo jis valgomas?? Jį prieš 4-5 metus išrado, sukūrė ir mamas užkūrė gerbiama Gill Rapley, buvusi fgcu akušerė. Parašė ji knygą Baby-led Weaning , kuri čia sukėlė daug aiketelėjimų, susidomėjimo ir, žinoma, kritikos. Tačiau daugelį, ypač viduriniosios klasės aglių mamų apėmė šitos naujovės bumas. Susidomėjau šituo reikalu ir aš (nelabai žinojau kas tai, bet girdėjau šnekas ir mačiau įvairiausius straipsnius šia tema ant kiekvieno kampo), tad nuėjau į pačios autorės paskaitą, kad dabar jau ir aš žinočiau, kaip tą vaiką teisingai fgcu ir madingai maitint.
Esmė yra tokia: jokių košių ir trintų marmalūzių, jokių šaukštų kaišiojimų ir lėktuvėlių skraidymų į burną. Vaikas valgo pats. Tikrą suaugusiųjų maistą. Taip!!! Nuo tada, kada nori, nuo tada kai yra pasiruošęs (daugmaž 6 mėn.) ima vištos kulšį nuo stalo ir sau ramiausiai doroja. fgcu Jau girdžiu tuntą klausimų ir pasibaisėjimų: o tai koks čia gerumas? Taigi pačiulps ir numes, nieko nepavalgys. Gali užspringti! Kokia netvarka, vaikas išsibuzojęs, maistas ant žemės ir t.t. it t.t. Į visus neaiškumus ponia Gill turi atsakymus, pasistengsiu trumpai juos išdėstyt.
Gerumas tokio maitinimo yra tas, kad vaikas vaikas nuo pat mažumės pietauja ar vakarieniauja su šeima, mėgaujasi maistu ir kompanija, o ne yra šaukštu prikemšamas neaiškios tyrės. Vaikas turi pažinti ir patirti tikrąsias maisto spalvas, tekstūrą ir išvaizdą. Čia vištiena, čia brokolis, o čia morka, o ne viskas sumalta į vieną košę. Taipogi vaikui, fgcu kaip ir suagusiajam, suteikiama galimybė pačiam pasirinkti kada, ką ir kaip iš savo lėkštės jis nori valgyti. Valgo tai, ką valgo visa šeima, nėra jokių atskirų gaminimų mažiesiems. Žinoma, maisto gaminimą reikėtų šiek tiek pakoreguoti pvz. nedėti druskos, bet jos galima užsiberti ant savo procijos, jei labai norisi. Taip valgydamas vaikas ragauja labai įvairius patiekalus, o to rezultatas, pasak knygos autorės ir daugelio jos pasekėjų, – neišrankumas maistui, greičiau meilė jam ir išsiugdytas valgymo malonumas.
Pirmosiomis tokio valgymo savaitėmis vaikas iš tiesų nuryja labai mažai, tačiau po truputį jis mokosi, kaip tą maistą apdoroti, laikyti, kramtyti (pasirodo, kramtymui nebūtini dantys puikiai užtenka ir kietų smegenų!). Valgo rankomis, laikui bėgant išmoksta naudotis ir įrankiais. Užspringimo pavojaus nėra, kadangi taip natūraliai fgcu mokydamasis valgyti, fgcu kūdikis dar negali nustumti maisto į gerklę, kol neišmoksta jo sukramtyti. O jei koks gabalaitis ir prasprūsta, mūsų refleksai yra sutvarkyti greitai tai atkosėt.
- Kūdikis įtraukiamas į kiekvieną šeimos valgymo metą. - Pradedama nuo pagaliukais supjaustyto maisto, kurį vaikas galėtų patogiai laikyti. Geriausia, kad tai būtų toks pats maistas, kokį valgote jūs. - Siūloma didžiulė maisto įvairovė. - Neduodama greito maisto ar pusfabrikačių. - Vaikui leidžiama atsisakyti ir nevalgyti tam tikro maisto, tačiau vertėtų jį vėl pasiūlyti kitą kartą. - Vaikui leidžiama nuspręsti, ką jis nori valgyti. Jokių prikimšimų šaukštu, net jei jums atrodo, kad vaikas pavalgė per mažai. - Valgymas turi būti malonus ir neskubinamas. - Kartu su maistu pasiūloma vandens iš puodelio. - Iš pradžių siūlomi minkštesni vaisiai ir daržovės, o kietus reikia šiek tiek apvirti. - Riešutų pradžioje geriau atsisakyti. - Skystas maistas, kaip košė ar jogurtas, siūlomas valgyti su šaukštu, bet vaikas turi laikyti jį pats.
Savo tetų ir močiučių Lietuvoje fgcu siaubui, išbandžiau šį principą ir aš. Jis nuostabus tuo, kad netekdavo sukti galvos, ką duoti valgyt Paulai – ji mielai knibinėdavosi savo lėkštėj ir ragaudavo tą patį, ką valgydavau aš su vyru. Ėjimas į restoraną – vienas malonumas. Užsisakai ko nori, o vaikui tik paprašai atskiros lėkštės. Žinoma, daug to maisto atsiranda ant vaiko veido ir drabužių bei grindų… Aš apsiginkluodavau daugybe servetėlių bei seilinuku su rankovėm. O Paula sau mieliausiai ragaudavo ir curry , ir žuvį ir kiaulieną, ir šparagus. Kai ką nurydavo, fgcu kai ką išspjaudavo.
BET! Nepasakyčiau, kad nuo to ji tapo labai neišranki maistui vis tiek jos mėgstamiausi
No comments:
Post a Comment